- sveikatuoti
- sveikatúoti, -úoja, -ãvo 1. Užv žr. sveikuoti 1: Jis nelabai sveikatúoja, vis sirginėja Gs. Sveikatúojam šiaip teip Šts. Kap girdėtis, kap sveikatúoja? Lp. Kap te par jus sveikatúoja? Ar nėr nesveikatingų? Ml. | refl.: Kaip gerai sveikatúojies? Seniai matėmės Srv. 2. refl. įgauti sveikatos, sustiprėti: Gulkias i sveikatúokias Rdn. 3. refl. iš visų jėgų dirbti, plūktis; labai stengtis: Ko čia sveikatúojys, nevark, nereik DūnŽ. Pasenęs ko čia sveikatúojys, ko grobi dirbti? Rdn. 4. refl. vemti: Žolių privalgė i sveikatúojas Krš. 5. intr. Brs, Šts euf. gadinti orą: A jau sveikatúoji, i da prie svetimų žmonių?! Ps. | refl. Krš: Nereik juokties iš senolelio, kad ans sveikatúojas Vkš. \ sveikatuoti; išsisveikatuoti; nusisveikatuoti; susisveikatuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.